stibikas

stibìkas sm. (2) 1. NdŽ kamblys, stagaras: Tokia buvo graži eglė – nubyrėjo [spygliai], liko tik stibìkai Pls. ^ Stovėsi čia kaip stibìkas Km. 2. blauzdos kaulas: Nulūžo žmogui stibìkas Skr.